plūdas

1 plū̃das sm. (2, 4), plùdas (4) Vgr 1. žr. plūda 1: Kraujo plūdas rš. Plūdas prakaito didelis J. 2. ppr. pl. LKT56(Akm), Lž potvynis, tvanas: Plū̃das užeina, skubėkiam nuvažiuoti, kol kelius nepaleido Žd. Par pačius plūdùs parėjo tas jos vaikas Jnš. Parvažiavo par pačius pludùs: tiltas išneštas, par kelį vanduo eina – nė plaukt, nė šaukt Škn. Kitą kartą, kai buvę didieji plūdai, tai tada Nojus, akrotą budavodamas, užmiršęs vieną vinį užkalti SI67. 3. plaustas: Didiejie sieliai yra nei kokie švendrių plūdai, nuo bangų aukštyn bei žemyn mėtomi Kel1881,287. 4. scom. Skp, Slm kas plūsta, niekus kalba: Eik gulti neplūdęs, tu plū̃de! Prng.

◊ vienamè plūdè labai suprakaitavęs: Vienam plūde buvo ligonis par naktį J. Viename plūde nušilęs guliu J.